Apsilankęs statybos parodose dažnas lankytojas gali pastebėti, kad šiuo metu vis populiaresnės tampa „sendintos“ (panašios į senas, jau naudotas) keraminės plytos. Kokie gi veiksniai nulėmė tokį šių produktų populiarumą paskutiniaisiais metais?
Prieš dešimtmetį išpopuliarėjo interjerai iš senų keraminių mūro elementų. Vis daugiau individualių namų ar restauruojamų patalpų savininkų įsigydavo naudotas (senas) keramines plytas, kurios jau buvo ilgai tarnavusios mūrinėse senųjų pastatų konstrukcijose statytuose prieš antrąjį pasaulinį karą. Taip statiniui yra suteikiamas „senovinio autentiškumo“ įvaizdis, sukuriama tam tikra atmosfera. Šie mūro gaminiai buvo plačiai naudojami restauruojant patalpas, atliekant įvairių patalpų dekorą, o kartais ir apdailinant individualių namų fasadus. Šios naudotos (senos) plytos buvo atrenkamos ardant senus statinius. Spaudoje prieš kelis metus aprašyti atvejai, kai plytų pardavėjai išardydavo ir parduodavo net architektūros paminklus.
Senųjų keraminių plytų naudojimas pastaraisiais metais buvo įgavęs tokį mastą, kad šie seni išimti iš pastatų konstrukcijų gaminiai buvo vežami iš Kaliningrado srities (Rusija). Pardavėjų teigimu, šios senos plytos jau yra išbandytos aplinkos poveikio ir „nebijo nei šalčio, nei lietaus, nei sniego“.
Norint įsitikinti ar senos, jau vieną kartą naudotos keraminės plytos yra tinkamos naudoti pastatų fasadams ir antrą kartą, jos buvo ištirtos VGTU laboratorijoje. Tyrimams iš atvežtų senųjų plytų imties, buvo atrinkti bandiniai, kurie išbandyti naudojat galiojančius standartizuotus bandymo metodus. Visų pirma buvo nustatyti plytų matmenys, jų nuokrypiai, formos ir paviršiaus defektai.
Pagal atliktų tyrimų rezultatus galima padaryti tokią išvadą: šiose senose plytose didelės ilgio, pločio ir aukščio matmenų nuokrypos, briaunos netiesios, kai kurios plytos įskilusios per visą aukštį yra nuskilimų ir nudužimų. Didžiausios plytų nuokrypos, tai pločio ir aukščio nuokrypos, plotis nuo standartinių pagaminimo matmenų gali nukrypti 9 mm. Tokios plytų matmenų nuokrypos atsirasdavo dėl to, kad jos buvo gaminamos rankiniu būdu medinėse formose, kurios greitai išsidėvėdavo ir prarasdavo tikslius matmenis. Tiriant matmenis ant plytų rasta likusio mūro skiedinio likučių.
Toliau pagal šiuo metu galiojančius standartus buvo nustatytas tiriamųjų plytų tariamasis sausasis tankis, nustatyta šio parametro vidutinė vertė yra 1,8 g/cm3. Plytų stipris gniuždant lygus 16,7 MPa, o plytų stipris lenkiant – 2,4 MPa. Pagal tankį išbandytas plytas galima priskirti HD (didelio tankio) keraminiams mūro gaminiams, o lyginant senų plytų stiprį gniuždant su naujų gaminių stipriu gniuždant matyti, kad jis yra žymiai mažesnis, nes daugelis gamintojų deklaruoja, kad jų gaminiai turi 30 MPa ir didesnį stiprį.
Išnagrinėjus plytų struktūrines charakteristikas, matyti, kad plytų struktūra labai skiriasi. Pagal gautus rodiklius galima spręsti, kad šios senos (naudotos) plytos ilgus metus konstrukcijoje buvo skirtingose mūro vietose, kai kurių plytų struktūra iš dalies pakitusi. Atliekant plytų vandens įmirkio bandymus buvo nustatyta, kad senosios plytos per pirmąją mirkymo valandą intensyviai įgeria vandenį. Įmirkis po pirmosios plytų mirkymo vandenyje valandos sudaro per 90 % nuo bendrojo pilno plytų prisotinimo vandeniu po 72 h mirkymo. Tampa aišku, kad šiose plytose vyrauja didelio skersmens kapiliarai ir poros, kurios visos jau pradiniu mirkymo laikotarpiu užsipildo vandeniu. Pagal specialią metodiką buvo pabandyta apskaičiuoti ir likutinį prognozuojamą atsparumą šalčiui. Šių bandinių atsparumo šalčiui nustatymo rezultatai aiškiai parodo, kad kiekvienas bandinys turi labai skirtingas charakteristikas, o bandinių atsparumas šalčiui skiriasi labai plačiose ribose. Apskaičiavus gauta, kad net pats atspariausias bandinys turėtų suirti po 30 bandymo ciklų. Iš visų čia aptartų bandymų rezultatų galima teigti, kad ruošiantis naudoti tokias senas (naudotas) plytas, reikėtų žinoti, kad jų savybės nevienodos, jos gali gerokai skirtis, o fizikinės ar mechaninės savybės – netenkinti mūro gaminiams keliamų reikalavimų.
Šiuo metu naudoti senus keraminius mūro gaminius tiesiog nenaudinga vartotojui, nes nei vienas senų plytų pardavėjas nesuteiks garantijos šiems parduodamiems gaminiams ir nepateiks jums gaminių charakteristikų, o naudoti tokias plytas fasadams rizikinga. Kadangi senų plytų paklausa yra didelė, o vietų iš kur jų galima paimti ženkliai sumažėjo, todėl vis dažniau senų plytų vietoje panaudojamos „sendintos“ plytos. Šias plytas gamina visi pagrindiniai keraminių plytų gamintojai. Lietuvoje tokių plytų galima įsigyti iš Vokietijos, Olandijos, Belgijos gamintojų.
Šiuolaikinė keramikos pramonė gamina „pasendintas“ plytas labai panašias į senas, o šių gaminių savybes kontroliuoja gamintojas. Gaminamos „sendintomis“ vadinamos keraminės plytos išore nesiskiria nuo senų gaminių, o jų kaina panaši į standartinių keraminių mūro gaminių kainą.
Tam, kad plytos atrodytų senos, laiko ir aplinkos paveiktos, jos gali būti gaminamos rankiniu būdu medinėse formose arba gaminant įprastai tačiau naudojant specialius volus reljefiniam paviršiui suformuoti. Pavyzdžiui, po rūšiavimo plytos gali būti sudedamos į būgnus, į kuriuos pridedama ir skiedinio. Sukant būgną, aštrūs plytų kampai ir briaunos apsitrina ir aptrupa, plytos pasidengia plona skiedinio plėvele, kuri pakeičia jų spalvą. Tokiu būdu paruoštos plytos atrodo kaip ilgus metus išbuvusios mūro konstrukcijoje. Norint kokybiškai atlikti restauracijos ar dekoro darbus, reikėtų naudoti tokius keramikos pramonės gaminamus mūro gaminius.
Apžiūrint „sendintomis“ vadinamas plytas visų pirma į akis krenta jų matmenys. Šių plytų ilgis, plotis ir aukštis varijuoja gana plačiose ribose. Pagal šiuo metu galiojančius standartus LST EN 771-1 „Mūro gaminių techniniai reikalavimai. 1 dalis. Keraminiai mūro gaminiai“ HD (didelio tankio) keraminių mūro gaminių matmenų skirtumas tarp deklaruojamosios vertės ir vidutinės vertės gautos matuojant bandinius turi būti ne didesnis už vienos iš toliau deklaruojamų leidžiamųjų nuokrypių klasių vertę. Šios klasės: T1, T2 arba Tm. T1 ir T2 klasės turi griežtai reglamentuotas ribas iki kurių gali nukrypti gaminių matmenys, o štai klasė Tm tai gamintojo deklaruota nuokrypa, kuri gali būti didesnė arba mažesnė kaip kitų klasių. Dažniausiai „sendintų“ keraminių plytų leidžiamosios nuokrypos atitinka Tm klasę. Išnagrinėkime pavyzdį: paimkime keraminį mūro gaminį, kurio pagaminimo matmenys 250x120x65 mm, gamintojas deklaruoja, kad jo keraminio mūro gaminio ilgio, pločio, aukščio nuokrypos atitinka Tm nuokrypų klasės vertę ir jos lygios ± 15 mm. Reiškia, kad plytos ilgis, plotis ir aukštis gali nukrypti nuo pagaminimo matmenų iki 15 mm tiek į mažesnę tiek į didesnę pusę, kai tuo tarpu, jei plytos leidžiamosios nuokrypos atitiktų T1 klasę, ilgis galėtų nukrypti nuo 250 mm ± 6 mm, o T2 klasę – ± 4 mm. Dėl to renkantis „sendintas“ keramines plytas reikėtų pasidomėti leidžiamomis gamintojo deklaruotomis matmenų nuokrypomis. Esant tokioms dažnai didesnėms nei standartinių apdailinių keraminių mūro plytų matmenų nuokrypoms, su šiomis plytomis mūryti konstrukcijas yra gana sudėtinga, reikalinga aukštesnė darbų atlikimo kokybė. Renkantis aprašytus „sendintus“ keraminius mūro gaminius nevertėtų pamiršti ir kitų itin svarbių reikalavimų šiems gaminiams, tai: stiprio gniuždant rodiklio ir atsparumo šalčiui klasės, nes keraminiai gaminiai gali būti naudojami labai įvairiai, ir kiekvienam panaudojimui reikalingas jį atitinkantis charakteristikų lygis.
Ramūnė Žurauskienė
VGTU Statybos fakulteto Statybinių medžiagų katedros docentė
(Straipsnis buvo skelbtas žurnale „Statyk“ 2008 m. Nr.5 ) |
